Kelias į savęs realizavimą
Kaip suprantate žodį “neprieraiša”? Ką reiškia neprieraiša? Tai reiškia, kad nesitapatinate su tuo, ką jūs, kaip stebėtojas, regite. Tai būti liudytoju to, kas vyksta anapus liudytojo. Kad ir kaip giliai nugrimztumėte į save, visuomet rasite dar vieną lygį, kuris liudija, kas vyksta kitame lygmenyje. Tad neprieraiša yra nesisaistymas su tuo, ką galima liudyti ir kas suvokiama kaip ne mano savasis aš. Tai yra neprieraiša.
Neprieraišos kelias vadinamas savityros keliu. Savityra apibrėžiama kaip įsiklausymas į tai, ką sako didieji išminčiai ir šventieji, įsiklausymas į jų skelbiamas tiesas ir tų tiesų kontempliavimas. Kaip kontempliuojama ta tiesa? Visi didieji senovės išminčiai nurodė, kad viena iš priežasčių, kodėl žmogus nepažįsta savo tikrosios prigimties, yra ta, jog išgirdęs ką nors apie tiesą jis nesusimąsto, nepamedituoja, nepasistengia suvokti, ką tai reiškia jo paties gyvenimui.
Viena didžiausių klaidų yra ta, kad jūs, atskleidę tik dalį tiesos, toliau nebesigilinate, nesivarginate jos kontempliuoti, apmąstyti.
Tarkime, skaitote kokią nors Svamio knygą arba bet kokio didžio išminčiaus knygas, gal “Jogą Vasišthą”, nuostabias Vasišthos kalbas Viešpačiui Ramai, kuriose Jis mokomas suvokti Savo dieviškumą ir pasižymėję paragrafą pieštuku, tarę “tai svarbu” ir čia pat atsivertę kitą puslapį. Už kelių puslapių vėl ką nors pasižymite, bet niekada negrįžtate prie to, kas buvo pažymėta, nesistengiate ramiai atsisėdę įsigilinti į tekstą ir nepagalvojate, kaip visa tai pritaikyti savo paties asmeniniame gyvenime ir kokią reikšmę tai turi jūsų dvasinėms paieškoms.
Dvasine praktika siekite gelmės
Yra geras ir nesudėtingas būdas, kaip tai padaryti, ir dabar aš jums jį parodysiu. Beveik visose rašomojo popieriaus parduotuvėse galima gauti nedidelių bloknotėlių. Jie labai nebrangūs. Kaip skaitote kokią nors svamio ar kito šventojo kalbą ir ji jus ypač stipriai pribloškia, imate ir nusirašote tuos porą sakinių arba visą pastraipą. Štai į šitą užrašinę, kurią atsinešiau su savimi, aš rašau nuolat. Tokių prirašytų bloknotėlių turiu visą dėžutę ir juos nuolat vartau.
Štai čia yra Babos citata: “Tarp jūsų ir Manęs skirtumo nėra, mes tokie patys. Vadinasi, nėra skirtumo tarp Dievo ir džyvos. Džyva tiesiog yra Dievo atspindys.” Jūs ir aš, mūsų asmenybės, mūsų asmenys, esame dieviškumo atspindžiai, Dievo atspindžiai, iškreipti kūno sąmonės veidrodyje.
Manome esą kūnas. Tiesiog netikime, kad esame Dievas. “Jeigu veidrodį patrauksi, vaizdo nebeliks. Liks tik tai, kas buvo atspindėta, Dievas. Tik kaip Dievas esame tvarūs, - sako Svamis. - Visa kita yra laikina, nuolat kinta, nuolat juda.”
Svarbiausia nusirašyti tik tai, kas jums paliko didžiausią įspūdį. Kitaip visą knygą perkelsite ant mažų lapelių. Visa, kas pribloškia jus kaip tiesa, turi būti permąstyta ir patikrinta, ar galioja jūsų gyvenime. Tuos žodžius nusirašote, o paskui prie jų ne kartą sugrįžtate. Apmąstote juos, ieškote juose tiesos. Ar tikrai ji tinka jums? Kai galutinai įsitikinate, kad viską supratote, ir matote tai savyje, tą lapelį galite išmesti. Jau žinote, kad pritaikėte savo gyvenimui. Taip nenukrypsite nuo tikslo - suvokti savo tikrąją prigimtį, o jūsų prigimtis yra ne kas kita kaip Dievas.
iš knygos - Dieviškumo beieškant. John S. Hislop