Atleidimo praktika.
Visų pirma, reikia nuraminti savo sąmonę. Šiame etape mums gali padėti malda arba meditacija.
Dažniausiai meditacija reiškia sąmonės nuraminimą. Jums reikia pasirinkti kokį nors simbolį, kuris įkūnys sąmonės ramybę. Tai gali būti ramaus, skaidraus, ežero vaizdas; ramiai degančios žvakės liepsnelė arba ramiai sėdinčio Budos statulėlė, ar gailestingojo Kristaus atvaizdas arba jūsų dvasinio mokytojo nuotrauka.
Rami sąmonė yra mūsų natūrali būsena, kai mes jaučiamės ramūs, stabilūs, džiaugsmingi ir mylintys. Sąmonės aiškumą patirsime tada, kai nebebus konfliktuojančių minčių, įkyraus nevaldomo mąstymo ir baimių.
Kiekvieną dieną mažiausiai, nors penkiolika -dvidešimt minučių medituokite ir melskitės. Mokinkitės klausytis vidinės tylos…tiesiog mokinkitės būti „čia ir dabar“. Labai rekomenduoju perskaityti Echart Tolle knygą „Šios akimirkos jėga“, ten rasite labai daug naudingų patarimų apie „čia ir dabar“ praktiką.
Žemiau pateiksiu tam tikrų principų sąrašą, kuriuos vertėtų apmąstyti. Ši informacija yra paimta iš nuostabios knygutės apie atleidimą „Atleidimas — geriausias gydytojas» kurią parašė Džeraldas Jampolskis.
Apmąstydami žemiau pateiktus punktus: būkite kantrūs ir pakantūs sau;
Nepasiduokite pagundai lyginti save su kitais arba vertinti savo tobulėjimo spartą.
Skaitydami principus būkite sąžiningi patys prieš save- leiskite sau ir nesutikti su kai kuriomis mintimis.
Atleidimas — tai pasirinkimas ir jūs neprivalote atleisti ar tikėti į atleidimą.
Tegul Jūsų širdis nusprendžia ar atleisti ar neatleisti.
Sąrašas:
- Kiekvieną kartą pervertinkite savo įsitikinimus atleidimo atžvilgiu.
Pamąstykite apie tai, jog jūs nesate tik vien šis kūnas, kad esate dvasinė būtybė laikinai gyvenanti šiame kūne.
Pamąstykite apie tokią galimybę — jog gyvenimas ir meilė yra tas pats
Nustokite savęs gailėję ir kitaip save reikšminę.
Nustokite reikšminę kitų žmonių trūkumus ir klaidas.
Pasirinkite būti laimingu, o ne „teisiu“.
Atmeskite „aukos“ vaidmenį.
Tegul jums vidinės ramybės įgijimas tampa vieninteliu tikslu.
Į kiekvieną žmogų, sutiktą gyvenime, žiūrėkite kaip į atleidimo mokytoją.
Patikėkite, jog prisirišimas prie nuoskaudų ir piktų, neatleidžiančių minčių — yra bereikalingas savęs kankinimas.
Supraskite, jog bet koks emocinis skausmas, kurį jūs jaučiate, gimsta iš jūsų minčių.
Patikėkite, jog jūs turite galią rinktis tokias mintis, kokių jums reikia.
Prisirišimas prie pykčio ir jo formų nesuteikia jums to, ko tikitės.
Pati didžiausia nauda jums —rinktis iš meilės, o ne iš baimės.
Nubaudime nėra jokios realios vertybės.
Jūs esate vertas būti laimingu.
Į priešiškai jums nusiteikusius žmones, žiūrėkite kaip į išsigandusius ir prašančius jūsų meilės.
Pasistenkite kiekvieno žmogaus veide įžvelgti nekalto vaiko šviesą. Nesvarbu kokiais rūbais jie būtu apsirengę ir kokius siaubingus dalykus būtų padarę.
Pasistenkite savyje įžvelgti nekalto vaiko šviesą.
Pastebėkite tai, ką gaunate, o ne tai, ko netenkate.
Matykite prasmę savęs ir kitų nesmerkime.
Meilė — pati galingiausia gydomoji jėga Visatoje.
Kiekvienas, kurį sutinkate yra kantrybės jums mokytojas.
Atleidimas — raktas į laimę.
Jūs galite patirti „dieviškąją amneziją“ ir akimirksniu viską užmiršti, išskyrus meilę, kurią kiti jums davė.
Sutikdami kiekvieną žmogų, susitikite su Dieviškumu. Įsivaizduokite, kad žmogaus širdyje yra Kristus, Buda, Krišna arba dvasinis mokytojas. Nesvarbu, kaip šis susitikimas iš šalies atrodytų, į jį žiūrėkite, kaip į šventą pamoką, kurios metu, jūs mokotės.
Suvokite baudimo (savęs ar kitų) beprasmiškumą. Atminkite, kad atleidimo tikslas yra nekeisti kito žmogaus, o savo sąmonėje pakeisti vidines konfliktuojančias negatyvias mintis.