Atgailos programa
„Viešpatie, aš nuoširdžiai gailiuosi dėl savo klaidų ir prašau palengvint! suvokimą, ką esu prastai padaręs ar pagalvojęs šiame ir praeituose mano gyvenimuose."
Atgaila - tai atleidimas sau ir kitiems. Atleisdami, jūs sustiprinate tikėjimą į Dievišką teisingumą. Jūsų sieloje gimsta susitaikymas, dėkingumas Kūrėjo gailestingumui ir meilei, kuri padėjo jums įveikti save ir suvokti, kad jūsų nueitas kelias tobulas.
Tiktai tada, kai nebeteisite savęs ir atleisite kitiems, jūs suvoksite teiginio: „Kas gali būti prieš jus, jeigu Dievas už jus?" esmę.
- Pirma dalis
1.1.Netikėjimas Kūrėju ir Jo Dieviškuoju teisingumu
Suvokti Aukščiausiąjį teisingumą tik šio gyvenimo rėmuose labai sunku. Atsitiktinumų nėra, viskas kosmose vyksta dėsningai. Mes abejojame Dievo buvimu, teisingumu ir gailestingumu bei meile, kai:
• liūdime ir nusiviliame;
• niurzgame, esame nepatenkinti gyvenimu ar likimu;
• perdėtai gailimės savęs ar kitų, klaidingai manydami, jog mus baudžia Dievas;
• kritikuojame, teisiame ir nepasitikime žmonėmis ar situacijomis, per kurias Dievas reiškiasi;
• išsižadame Kūrėjo, prakeikdami jo kūrinius.
Kad šios klaidos nyktų iš mūsų gyvenimo, nuoširdžiai atsiprašykime savęs ir kitų, ir patikėkime amžina tiesa: “Viskas, kas Dievo (ir žmonių, kuriuos Jis veda) daroma - tik į gera”.
1.2.Pyktis, kerštingumas
Šios savybės būdingos ir žmonėms, ir gyvūnams, ir vabzdžiams, ir augalams, ir net mineralams. Visi mes turime vienokias ar kitokias skolas, kurios nulemia skirtingus tarpusavio santykius: kažko vengia žmonės, kažko - gyvūnai, pvz. katės ir šunys; kažką ypatingai kanda uodai ir musės, kai šalia stovintis to išvengia; kažkas kankinasi alerginiais susirgimais. Suvokus mus supančią aplinką ir atsiprašius už neharmoningus veiksmus jos atžvilgiu, grįžta harmonija.
1.3.Idealizavimas
Idealizacija - tai perdėtai sureikšminta dalis visumos, sumenkinant pačią visumą. „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną". Mes klystame:
• sudievindami asmenybes (žymaus dainininko, mokslininko, dvasininko, bet kokio autoritetingo žmogaus ar mylimojo);
• perdėtai vertindami giminystės ryšius;
• suteikdami ypatingą reikšmę intelektui, gabumams, karjerai, savo likimo gerovei.
Taip elgdamiesi mes patiriame skausmą ir nusivylimą todėl,kad, vienus išaukštinę, kitus pažeminame. Atrasime ramybę atsiprašę.
1.4.Dvasinės žaizdos
Užgniaužti aukštus dvasinius siekius ar vertybes - didelė nuodėmė. Tokiais atvejais kalbama: “žmogų sulaužė…”. Atraskime savyje ciniškus poelgius, kurie sužeidė žmones/ir nuoširdžiai atsiprašykime už tai. Atleiskime ir tiems, kurie sužeidė mūsų širdį.
1.5.Perdėtas asmenybės minčių egoizmas
• savanaudiškų norų tenkinimas;
• piktdžiugiškumas priešui,
• perdėtas jausminių norų tenkinimas;
Svarbu, kad išliktų saikas ir harmonija. Planuoti savo veiksmus derėtų su nuoširdžia vidine nuostata: “Te mano mintys, žodžiai, veiksmai atneša gėrį, naudą ir harmoniją visiems žmonėms ir visai aplinkai, kuriuos tai palies”.
1.8.Gyvenimo uždavinių (ne)vykdymas
Kiekvienas mūsų turime skirtingas gyvenimo užduotis, kurias privalome įvykdyti.
Vienų žmonių uždaviniai susiję su energetinių skolų grąžinimu, savo klaidų suvokimu. Dažnai jų gyvenimas, iš šalies žiūrint, atrodo skausmingas, pasiaukojantis. Tokius žmones mes pavadintume altruistais, jautriais artiesiog geraširdžiais.
Kitų žmonių misija - būti savotiškais skolų surinkėjais iš šio ir praeitų gyvenimų. Sukeldami žmonėms nusivylimą, kančią, jie padeda išsiugdyti vertingas savybes: kantrumą ir pakantumą, gailestingumą ir užuojautą, o dažnai atpratina nuo tokių savybių kaip savimeilė, savanaudiškumas, pasipūtimas, perdėtas pasitenkinimas valdžia.
Jei žmogus suvokia savo uždavinius ir juos vykdo, jis jaučia gilaus moralinio pasitenkinimo jausmą. Nevykdantis savo misijos jaučia gyvenimo beprasmiškumą, pilnatvės trūkumą.
Kada mes nevykdome savo uždavinių ar persistengiame juos vykdydami - mes vienodai klystame. Prašykime Dievo stiprybės ir paramos suvokti savo misiją. Suvokę, valingai ją vykdykime.
- 7.Nepareigingumas
Nepareigingumas atsiranda tada, kai, norėdami būti geresni aplinkinių akyse, prisiimame įsipareigojimus, kuriuos paskui užmirštame arba atsisakome įvykdyti.
Kiekvienas pažadas mus pančioja. Jeigu nusprendėme kam padėti, tai negarsindami atlikime, kai ateis tam laikas. Jeigu prisižadėję pagelbėsim žmogui tik 90-čia % , tai likę pažadėtų 10 % sugebės nubraukti mūsų pastangas ir pasėti nusivylimą, nes atsimenama bus būtent tas 10 % .
Taigi pažadai ar įsipareigojimai, juolab kai mūsų niekas neprašo, apsunkina gyvenimą. Kraštutiniu atveju jų reikšmę ir poveikį galime susilpninti sąlygotumu „jei turėsiu galimybę".
Atsiprašykime savęs ir kitų už neįvykdytus įsipareigojimus ir sukeltas negatyvias mintis, emocijas ir veiksmus.
1.8.Puikybė
Ji reiškiasi:
• atsisakymu prašyti kitų pagalbos, prisiėmus svetimas funkcijas ar darbus;
• savo klaidų ignoravimu, atsisakymu jas pripažinti;
• valdingumu, noru pamint kitus;
• garbės, pagyrų, apdovanojimų troškimu;
• aplinkinių smerkimu;
• kritikos savo adresu atmetimu;
• atsisakymu klausytis ir girdėti, plepumu.
- Antra dalis
2.1.Nekantrumas
Visi įvykiai paklūsta harmonijos įstatymui, visame kame vyrauja ritmo principas. Pavyzdžiui, žmogus nekantrauja,laukdamas darbo pasiūlymo ir dažnai nusivilia, paskubėjęs priimti pirmą pasitaikiusį, nes tai neatitinka nei jo norų, nei gyvenimo uždavinių. Pasitikėjimas Dievu ir kantrybė leidžia gyventi džiaugsme ir ramybėje. Juk Dievas niekada nevėluoja ir niekada neateina anksčiau laiko.
2.2.Nusivylimas praeitimi ir perdėm didelės svajonės
Dažnai pergyvename dėl praeityje padarytų klaidų, patirto skausmo ir nusivylimo. Grįžkime mintimis Į praeitį, paprašykime žmonių atleidimo už klaidų sukeltas pasekmes. Nustokime kaltinti save. Dievo paprašykime atstatyti harmoningus santykius su tais žmonėmis. Atsiprašykime ir mirusiųjų.
Perdėm didelės svajonės. Be abejo, žmogus turi planuoti savo ateitį, siekti tikslo, tai gerbtina. Juk ir patarlė sako: “Žmogus, besitaikantis į dangų, pataiko aukščiau, nei besitaikantis į krūmus”. Būna, kad užsibrežiame per didelius tikslus ir patys nuo to kenčiame. Tai supratę, nuleiskime tikslų kartelę.
2.3. Piktnaudžiavimas magiškąja patirtimi
Juodoji magija - tai žmogaus pastangos manipuliuoti kosmoso dėsniais, siekiant savanaudiškų tikslų.
Taigi, paprašykime atleidimo visų, kam padarėme žalos:
• užsiiminėdami juodaja magija, kerais, burtais;
• įtraukdami ir lenkdami į tokią veiklą kitus;
• kreipdamiesi pagalbos į juoduosius magus, kerėtojus, burtininkus.
2.4. Vampyrizmas
Tai egoistinis žmogaus poreikis provokuoti energiją iš kitų. Yra dvi vampyrizmo rūšys :
• aktyvus, kai neigiamos emocijos specialiai išprovokuojamos;
• pasyvus, kai žmogus primeta savo probiemas, skųsdamasis savo likimu. Ateityje labiau gerbkime save ir žmones.
2.5. Piktnaudžiavimas valdžia
Piktnaudžiavimas valdžia pasireiškia:
• valdymo savivaliavimu;
• leidžiant nusikalstamus įstatymus;
• įstatymų nepaisymu;
• grobuoniškais karais;
• žmogžudystėmis;
• žmonių likimų valdymu;
• progreso stabdymu.
Šių prasižengimų pasekmes galima švelninti nuoširdžiai atsiprašant.
2.6. Pavydas ir pagyrūniškumas
Pavydas ir pagyrūniškumas yra du tos pačios lazdos galai.
Mūsų biolaukas yra savotiškas skydas prieš agresyvias mintis. Sunkiau su mintimis, kurių juodas turinys būna pridengtas baltu apnašu. Pvz., draugas sako draugui: „Mane paaukštino pareigose ir padidino atlyginimą." Kitas sako: „Džiaugiuosi už tave", o viduje kirba pavydas: „Kodėl ne man pasiūlė šį postą…"
Žmonės, buvę pavydūs viename įsikūnijime, kitame dažnai netenka šio trūkumo, bet už tai pasireiškia pagyrūniškumas. Girtis savo pasiekimais ir džiaugsmais galime tik tiems žmonėms, kuriems mūsų džiaugsmas tikrai sukels teigiamus jausmus.
Prašykime Dievo ir žmonių, kad atleistų mums šiuos trūkumus.
2.7. Priekabiavimas
Tai perdidelis reiklumas aplinkiniams. Reiklumas - teigiama savybė, jeigu pirmiausiai ją taikome sau. Jei reiklumas tikslingas ir argumentuotas, aplinkiniai stengiasi sekti mūsų pavyzdžiu. Kad nelaikytų mūsų priekaištautojais, net tada, kai mūsų reikalavimai suprantami, iš savęs reikalaukime daugiau nei iš kitų.
2.8. Savimeilė
Savimeile būdinga žmonėms, kurie labai vertina materialines vertybes. Savimeilė - tai gyvenimas pagal principą: “Tu man - aš Tau” arba “Už ačiū nepragyvensi”. Savimeilė - tai:
• godumas;
• vagystė.grobimas;
• papirkinėjimas;
Įsisąmoninkime, kad jeigu vengtume pirkti vogtus ar pagrobtus daiktus, vagystės labai sumažėtų arba visai išnyktų; jei duokime dovaną (pinigus) jausdami padėką, o ne iš išskaičiavimo, tai nebeliks kyšininkavirrfo.
Atsiprašykime Dievo ir žmonių už mūsų savimeilę ir ateityje stenkimės jos išvengti.
2.9. Abortai
Abortų darymasis, vykdymas arba jų skatinimas yra didelės nuodėmės.
Naujai įsikūnydama siela pasirenka šeimą. Ji kantriai jaukia naujos inkarnacijos, kad grįžtų pas brangius žmones. Sielos žino pasirinktų tėvų gyvenimo sąlygas, ir jeigu pasiryžo pas juos ateiti sunkmečiu, reiškia,myli tuos, pas kuriuos grįžta.
Abortai atima galimybę sielomis realizuotis ten, kur jos norėjo. Tuo mes sukeliame jų skausmą ir nusivylimą, ir sujaukiame Kūrėjo planą. Atleiskime sau ir atsiprašykime sielų, kurioms neleidome gimti, paprašykime Dievo harmonizuoti mūsų santykius Visatoje.
2.10.Abejingumas
Abejingumas pasireiškia tuo, kad žmogus lieka kurčias kito kančioms. Tai vargas ir ištroškusiems atjautos,ir patiems abejingiesiems. Ateis minutė,kada bus reikalinga atjauta ir jiems, kad palengvinti energetinių skolų atidavimą. Atraskime savyje užuojautą.
2.11 .Gyvenimo pamokų vengimas
Yra gyvenime situacijų, nuo kurių norime pabėgti, nes bijome nuoširdžiai pripažinti tiesą, nesąžiningai vertiname gyvenimo faktus, siekiame išvengti atsakomybės. Pavyzdžiui, tėvų, sutuoktinio, viršininko priekaištų dėl kokio nors mūsų poelgio. Todėl giriebiamės:
• melo;
• veidmainystės;
• pataikavimo;
• sąmoningos apgaulės,
2.12.Niekšybė
Niekšybė susijusi su apgaule, norint bet kokiomis priemonėmis pasiekti tiksią: valdžią, mylimą žmogų, materialines vertybes ir t.t. Tai atspindi posakis: “Tikslas pateisina priemones”.
Niekšybė beribė, jai būdinga:
• išdavystė;
• išskaičiavimas, klasta;
• šmeižtas.
Niekšybės, be abejo, galima atsikratyti. Pirmiausia turime žinoti, kad viskas, ką darome, sugrįš mums atgal. Todėl stenkimės, kad mums sugrįžtų teigiamos emocijos. Prašykime atleidimo visų, kurie kentėjo dėl mūsų niekšybės praeityje.
2.13.Atstumta meilė
Galime būti atstūmę Dievo, gamtos, Tėvynės, žmonių meilę.
Tai sukuria įvairias situacijas: sujauktus artimųjų santykius, dvasinį diskomfortą, besitęsiančias ligas.
Atstumtą Dievo meilę iliustruoja vienos moters patirtis. Ji sirgo sunkia astmos forma. Vaistai jai mažai padėjo. Gydymo metu ji prasitarė: “Tegu bus prakeikta diena, kada aš gimiau!” Pasakė daug negatyvaus apie save, savo išvaizdą, kuri vargu ar būtų leidusi išskirti ją iš pilnai laimingų moterų tarpo. Jai buvo paaiškinta, kad mes neturime teisės nevertinti ir negerbti savęs, juk esame Dievo kūriniai. Užsiimdami savigrauža, smerkdami ir menkindami save, mes prakeikiame Dievą savyje. Moteris suprato klydusi, ir jos sveikata pagerėjo.
Jeigu jūs turite ar turėjote šią nuodėmę, prašykite Dievo, žmonių ir savęs atleidimo.
2.14.Šeimyninių santykių disharmonija
Šeima yra žemiškosios visuomenės/svarbiausioji ląsteiė. Todėl labai svarbu harmoningi jos narių tarpusavio santykiai. Šeimoje palankios sąlygos patirti meilę sau, išmokti mylėti partnerį, vaikus, tėvus.
Prašykime Dievo ir artimųjų atleidimo, jei pažeidėm harmoniją šeimoje:
• išdavyste (apgaule);
• pavydu (meilės sau pertekliumi);
• suvedžiojimu;
• šeimos išardymu (savo ir svetimos) dėl savo tuščiagarbiškumo;
• sąvadavimu ar kito sužlugdymu;
• nepagarba tėvams;
• vaikų pametimu, blogu jų auklėjimu;
• girtuokliavimu ir narkomanija.
2.15.Negatyvių situacijų nepriėmimas
Kiekvienas mūsų trokšta tik teigiamų situacijų. Tačiau neigiamas situacijas turime suprasti ir priimti kaip žemiško gyvenimo atributą. Šito nesupratimas gimdo žalingas savybes:
• kitų žmonių kaltinimą;
• agresyvumą, žiaurumą;
• piktažodžiavimą;
• apkalbėjimą. Atleiskime sau ir kitiems.
2.16.Disharmonija kūrybos procese, susijusi su energetinėmis skolomis subtiliam pasauliui: cheminiam, vitaliniam, šviesos, atspindžio.
Mūsų gyvenimas yra kūryba, kurioje mes naudojame įvairias kosmines energijas. Kada mūsų kūryba yra egoistiška, nebrandi, savanaudiška, mes įsiskoliname subtiliems pasaulio lygmenims: cheminiam, vitaliniam, šviesos, atspindžio.
Atsiprašykime Kūrėjo už savo energetines skolas šiame ir praeituose gyvenimuose.
- Trečia dalis
3.1.Neharmoningi veiksmai prieš save
• nevalyvumas, palaidumas;
• fizinio kūno reikmių ignoravimas;
• perdėtas dėmesys fizinio kūno reikmėms (persivalgymas; sekso perteklius; perdėtas polinkis pasilinksminimams, kenkiant aplinkiniams).
3.2.Veiksmai, vedantys prie ekologinių pažeidimų ir katastrofų
• gamtos teršimas radioaktyviomis ir cheminėmis atliekomis;
• miškų iškirtimas paliekant dykvietes;
• cheminės ir biologinės pusiausvyros pažeidimas dirvoje, be saiko naudojant pigesnes mineralines trąšas;
• kariavimas naudojant atominį, cheminį ir bakteriologinį ginklą;
• naudingų iškasenų grobimas;
• miškų skandinimasrstatant užtvankas ir vandens saugyklas;
• vartotojiškas požiūris į pasaulio gyvūniją tiek sausumoje, tiek vandenyje.
3.3.Energetinės skolos, pasireiškiančios Įvairiuose gyvensimo lygiuose
Žmogus tik dalinai sugeba prognozuoti savo veiksmų pasekmes. Kiek pakenkta žemei, siekiant paveržti vieniems iš kitų naudingųjų iškasenų klodus, grobuonišku miškų kirtimu, besaike medžiokle ir žvejyba, balų niisausinimu, derlingų žemių pavertimu dykyne ir gamybinių atliekų saugyklalKiek pakenkta orui nuodingomis dujomis, vandeniui naftos platformomis ir užtvankomis! Kaip barbariškai naudota ugnis! Vienaip ar kitaip mes prasikaltome:
• Gamtai - mineralams, augalams, vabzdžiams, gyvūnams.
• Stichijoms - žemei, orui, vandeniui, ugniai.
Dievui pasiųskime atsiprašymą ir meilę, kurią jis panaudos mūsų negatyvių veiksmų koregavimui. Ateityje labiau gerbkime Gamtą, juk esame Jos dalis!
3.4.Karai, žudynės, žmonių luošinimas
Priešiškumo pradai slypi ir tarp žmonių, ir tarp valstybių. Jie kartais atsiradę taip seniai, kad nebežinia, kas pirmas pradėjo. Todėl sudėtinga nustatyti, kuris karas grobiamasis, kuris išsivaduojamasis. Tik Dievas gali tai padaryti.
Agresiją prieš mus turėtume priimti kaip mūsų kantrybės ir išminties pamoką. Tai padėtų panaikinti tiek besiginančios, tiek puolančiosios šalies neigiamas emocijas. Todėl išlikime taurūs, venkime žiaurumo ir keršto nugalėtojams, nuolankiai priimkime savo pralaimėjus.
Mes galime sušvelninti anksčiau iškilusias- negatyvias situacijas, tuo pačiu žudymą ir žmonių luošinimą. Pasiųskime savo nuoširdumą, meilę, atsiprašymą aukoms ir paprašykime Dievo atstatyti harmoniją tarp žmonių ir tautų, kurių naikinimas privedė prie aukščiausio lygio karų, įskaitant ir žvaigždžių karus. Meilė net priešą padare draugu.